Pasiekite laimė tai būtų susiję su kiekvieno gebėjimu priimti ar atmesti gyvenimą tokį, koks jis yra. Yra žmonių, kurie labiau linkę į laimę nei kiti.
Abraomas Maslow, humanistinės psichologijos tėvas, sako, kad reikia nustatyti esminius veiksnius, apibrėžiančius šį laimės sugebėjimą, išspręsti konkrečias problemas, o ne gyventi užsisklendus savyje ir pabėgti nuo socialinių normų bei socialinio sąlygojimo.
Be to, tai patvirtina, kad laimė gaunama pasiekus aukštesnį savirealizacijos laipsnį.
Taip pat yra ir kitų modelių bei teorijų, kurios, be kita ko, vertina tyrimus ir koncentraciją į dabartinį momentą, kad būtų pasiektas tam tikras lygis laimė. Tiesą sakant, visai veiklai, nepriklausomai nuo to, kokia yra veikla, reikia sutelkti dėmesį čia ir dabar, kad priartintume prie tos būsenos, todėl tikslas yra sugebėti kuo daugiau kartų atkurti šias sąlygas kasdieniniame gyvenime. Šis požiūris tampa savotišku filosofija, laimę teikia daugybė mažų kasdienių gestų.
La laimė Tai taip pat gali būti išreikšta per kosminį dalyvavimą ar jausmą, kai dalyvaujate kažkuo, kas yra didesnė už save, kažkas panašaus, kuris tuo pačiu metu mūsų neapima ir savyje neturi. Čia mes kalbame apie pačią gyvenimo prasmę ir daug dvasingesnį laimės apibrėžimą.
Egzistenciškesniu požiūriu laimė juo būtų galima naudotis tik po mirties. Kai kurie mano, kad taip yra ir kad mūsų perėjimas per žemę būtų tik parengiamasis etapas. Šiems mąstytojams svarbu ne pabaiga, o kelias į tą pabaigą.
Tačiau dauguma mąstytojų ir intelektualų sutinka teigdami, kad laimė jis neatvyksta vienas. Pasaulis, kurį turime mūsų galvose, nėra tikrasis pasaulis, būtent mūsų judviejų priešprieša daro mus nelaimingus. Disonansas ir iliuzija nėra geri draugai, mes turime dirbti taip, kad pasaulis, kurį turime mūsų galvose, būtų kuo arčiau realaus.